Anksčiau internetas buvo laikomas ta rinkodaros ir komunikacijos priemone, kuri „nieko nekainuoja“. Augant vartotojų skaičiui ir jo galiai, kyla ir interneto apetitas įmonių reklamos biudžeto atžvilgiu. Tačiau geri dalykai, iš jūsų prašantys daugiau laiko, o ne pinigų, nesibaigė – atėjo blogų (angl. blogs, lietuviškai dar žinomų kaip tinklaraščiai ar interneto dienoraščiai) era!

Plačiuosiuose interneto vandenyse jų priskaičiuojama tiek daug, kad apibūdinti jų visumai buvo sukurtas specialus terminas – blogosfera. Yra ir daugiau pokyčių: rimta atsvara „pusrytiniams“ blogams (kai autoriai pasipasakoja, kokiu meniu pradėjo dieną, bet turi mažai ką pasakyti be to) tampa korporatyviniai (įmonių) blogai.

Tad kodėl blogai turėtų rūpėti verslui? Kaštus jau minėjome, tačiau dar svarbiau tai, kad korporatyvinis blogas (įmonės ar asmeninis jos vadovo) – tai galimybė užmegzti ryšį su esamais ir potencialiais klientais kitu kampu. Nėra geresnio būdo jiems perduoti to, kas dažnai netelpa į oficialius pranešimų spaudai rėmus ar nugludintas vadovų citatas.

Komentarai yra neatsiejama blogų dalis. Štai jums ir atgalinis ryšys, kuris gali turėti įtakos koreguojant kompanijos teikiamas paslaugas ar įmonės politiką apskritai.

Blogas transformuojasi į stiprų komunikacijos ir rinkodaros ginklą, kurį savo rankose gali sumaniai valdyti ne tik šių sričių specialistai, bet ir kompanijų vadovai. Jiems tai ir puiki proto „mankšta“, o lavinamas kūrybiškumas atsiperka visose srityse. Vienintelė sąlyga, jeigu tai asmeninis vadovo blogas, – rašyti nuoširdžiai ir nepavesti visko „piaro“ skyriui, nes kitaip ir skaitytojų, ir autorių nusivylimas šia bendravimo forma – beveik garantuotas.

Taigi mes sakome, kad blogas – dalykas tikrai geras. O ką manote jūs?

Kiek daug šiandien visokių „e“: e. paštas, e. prekyba, e. vyriausybė... Turbūt bet kuriai gyvenimo sričiai galima pridėti šią raidelę, ir ji ras savo atitikmenį elektroninėje erdvėje.

Pokyčiai tokie spartūs, jog jų negalima ignoruoti... Ne tik ignoruoti, bet ir praleisti galimybių, kurias jie suteikia. Kaip verslui „nelikti ant ledo“, kai viskas akimirksniu virsta elektroniniu formatu? Kokia kalba kalbėti su augančia skaitmenine karta, kuri turi savo vertybes, gyvenimo būdą ir supratimą apie bendravimą?

Permąstyti savo veiklą ir įmonės strategiją turi ne tik vadovai, bet ir rinkodaros, ryšių su visuomene specialistai. Jie pirmiausiai yra atsakingi už tai, kad būtų užmegztas ir palaikomas ryšys su tikslinėmis kompanijos klientų grupėmis.

„Tradiciniai“ visuomenės pasiekimo kanalai eina į antrą planą, atsirandant vis daugiau formų bendrauti elektroniniu būdu. Jų perpratimas ir sėkmingas panaudojimas gali nulemti ne tik papildomas pajamas, bet verslo išlikimą apskritai. Ateityje ši tendencija tik dar labiau ryškės...

Internete jau galima gyventi „antrąjį gyvenimą“ – virtualiame pasaulyje, vadinamame „Second Life“. Ar ilgai reikės laukti, kol jis taps „pirmuoju“?

Saulėtą liepos dieną prie Margio ežero kalbėdami apie NLP, užbaigėme pirmojo šių metų pusmečio Vilniaus konferencijų centro renginių sezoną.

Lektorius Darius Overlingas grįžta į kaitriąją Bulgariją, mūsų krašte orai po kelias dienas trukusių liūčių taip pat grįžta į karštas vasaros vėžes, o mes... toliau dirbame, rengdamiesi įdomius renginius žadančiam rudeniui.

Iki greito! Jau netrukus pakviesime jus užsikrėsti labai draugišku virusu... :)

Rengdami seminarą apie neurolingvistinį programavimą (NLP), skirtą pardavimo vadybininkams, atlikome mini apklausą – kiek Lietuvoje įmonės naudoja NLP pardavimo procese ir ar laiko jį efektyvia technika.

Apklausę daugiau kaip 100 įmonių, sužinojome, kad NLP – pasaulyje 30 metų gyvuojanti psichologinė metodika – jau taikoma ir Lietuvoje.  Su NLP kaip pardavimo technika yra susipažinusios 20 proc. tiesioginiu prekių ir paslaugų pardavimu užsiimančių įmonių, o šios technikos savo darbuotojus moko ir ją naudoja 5 proc. įmonių.

Apie NLP teiravomės nekilnojamojo turto agentūrų, draudimo bendrovių, draudimo brokerių, automobilių pardavėjų ir farmacijos bendrovių atstovų.

Pasirodo, labiausiai NLP pardavimo technikos naudojimas yra paplitęs tarp draudimo bendrovių ir brokerių. Santykinai daugiausiai su NLP yra susipažinusios farmacijos (40 proc.) ir draudimo (28,5 proc.) įmonės.

Įdomu tai, kad pusė įmonių, naudojančių ar susipažinusių su NLP, laiko šią pardavimo techniką efektyvia!

Pozityvus šios pardavimo technikos vertinimas leidžia tikėtis, jog NLP naudojimas Lietuvos įmonėse apmokant darbuotojus, tiesiogiai bendraujančius su klientais ir parduodančius prekes bei paslaugas, augs.

O jūs naudojate NLP savo darbe? Gal žinote, kas jį naudoja? Jei taip, ką apie tai manote?

Plačiau apie NLP galite pasiskaityti čia.

Tikriausiai visos funkcijos organizacijoje yra svarbios ir reikalingos, kitaip vargu ar jos būtų, tiesa? Tačiau kokios pareigos, be vadovo, yra pačios svarbiausios?

Finansininkas pasakys, kad be jo organizacijoje būtų netvarka, pagaliau nebūtų kam išmokėti atlyginimų darbuotojams. Produkcijos gamintojai ir paslaugų kūrėjai gali teigti, kad be jų nebūtų ką parduoti, taigi iš ko ir atlyginimų mokėti. Tačiau kas iš tiesų atneša pajamas įmonei?

Jei nebūtų pardavėjų – pardavimo komandos, – nei finansininkas, nei gamintojas ar kūrėjas, net pats vadovas neatneštų pajamų, o liktų su daugybe produkcijos atsargų arba sukurtų, bet niekam neparduotų paslaugų. Kitaip tariant, be pinigų...

Gali prigaminti puikiausių produktų, sukurti nuostabiausių paslaugų, bet jei jų niekam neparduosi, beliks pačiam jais ir naudotis...

Taigi kas kompanijoj svarbiausias? :)