Ekspertai mėgsta pateikti prognozes, nubrėžti kryptis. Bandoma remtis įvairiais tyrimais ir išsiaiškinti, kaip įmonės keis rinkodaros biudžetus, kurioms sritims atiteks didesnis, o kurioms - mažesnis pyrago kąsnis. Žiniasklaidos priemonės sulaukia vis mažesnių reklamos pajamų. Panašu, kad TV dalis mažėja, o interneto - auga.
Ar besikeičianti rinkodaros priemonių krepšelio sudėtis ir ingredientų svoriai reiškia, jog keičiasi vartotojų elgsena, todėl jiems pasiekti reikalinga kitokia komunikacijos priemonių kombinacija? O gal atvirkščiai - technologijų progresas keičia žmonių bendravimo įpročius ir atitinkamai rinkodaros strategijas?
Kaip ten bebūtų, artimiausiai ateičiai, bent pasauliniu mastu, prognozuojamas skaitmenėjimas: tarp vartotojų vis labiau populiarės skaitmeninės ir mobiliosios technologijos, į tai turės atsižvelgti ir rinkodarininkai. Panašu, kad ši tendencija dar labiau fragmentuos reklamos rinką: reikės vis daugiau skirtingų komunikacijos veiksmų skirtingoms vartotojų grupėms pasiekti. T.y. tam tikram siauram vartotojų segmentui reikės jam pritaikytos rinkodaros. Bent jau taip teigiama pasaulinėje 2009-2013 m. apžvalgoje, šiek tiek smulkiau apie tai - šiame skyriuje.
O kaip bus Lietuvoje?
Gruodis malonus dovanų rūpesčiais. Artimiesiems ir draugams ieškome asmeniškų, o partneriams ir klientams teikiame verslo dovanas.
Įdomu, kas diktuoja verslo dovanų madas? Ar suvenyrų prekeiviai lemia, kas bus dovanojama šiais metais, ar yra kokių nors kitų veiksnių? Matytas vaizdas įmonių biuruose: tam tikrame kampe eksponuojamos „korporatyvinės" dovanos: vazos, statulėlės, paveikslai ir pan. Galbūt tam, kad verslo dovanos netaptų biuro „muziejiniais eksponatais", vertėtų galvoti apie dovanas, kurias galėtų naudoti (arba suvartoti!) konkretūs asmenys? Juk dovanos teikiamos konkretiems žmonėms, nors jie ir yra įmonės vadovai ar darbuotojai.
Mes šiemet taip pat dovanojame dovaną rinkodarininkams. Tai šį mėnesį, prieš Kalėdas dar tik pasirodysianti knyga „IKEA sėkmės istorija". Ją gaus visi, kas suskubs iš anksto užsiregistruoti į vasario mėn. seminarą.
Su artėjančiomis šventėmis!
Kompanija „Hay Group" nusprendė palyginti trijų pozicijų - priimamojo sekretorės, prekinio ženklo vadybininko ir personalo vadovo - atlyginimus. Paaiškėjo, kad lietuviai šiose pareigose uždirba daugiau nei lenkai, bet mažiau nei rusai. Plačiau apie šį tyrimą galima paskaityti šiame straipsnyje.
Finansų vadovų atlyginimo tendencijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagal aukščiausiojo lygio vadovų tyrimą „Hay Group" vadovė Baltijos šalims Neda Songinaitė pristatys „Finansų direktorių rudens konferencijoje 2009".
Prognozavimas yra nedėkingas verslas. Neteisingos sinoptikų prognozės erzina, o pro šalį prašaunančios ekonomistų prognozės kelia daug klausimų.
Užsiimti prognozavimu, ypač tokiu metu, kai situacija dinamiškai kinta, itin sudėtingas uždavinys. Ir patys prognozuotojai tai supranta, todėl labai atsargiai renkasi formuluotes savo ekspertinėms įžvalgoms. Tačiau kartais drąsiai reiškiamos prognozės verčia susimąstyti jų patikimumu.
Neseniai vienas bankas prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per 2009 m. III ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, susitrauks net 25 proc. Tokie spėjimai kitų buvo vadinami vos ne apokalipsiniais.
Tačiau Statistikos departamento praeitą savaitę paskelbti š.m. III ketvirčio duomenys rodo, kad BVP sumažėjo 14,3 proc. O palyginti su š.m. II ketvirčiu, III ketvirtį BVP net ūgtelėjo 6 proc.!
Įmonių finansininkai sudarydami ateinančių metų biudžetus tikriausiai atsižvelgia ir į ekonomistų skelbiamas makroekonomines prognozes. Prognozuojant savo įmonės kitų metų veiklos rezultatus pasižiūrima ir į šalies ūkio prognozes. Tačiau kurios prognozės patikimiausios, kuriomis iš jų remtis finansų vadovams?
Kvietėme bankininkus papasakoti apie verslo finansavimo padėtį, kreditavimo galimybes ir prognozes 2010-iesiems. Vieni mandagiai atsisakė motyvuodami laiko trūkumu, kiti apskritai neatsiliepė į mūsų kvietimą.
Niekam ne paslaptis, kad bankų kredito ištekliai verslui tapo labai sunkiai prieinami jau nuo pernai metų pabaigos. Situacija visiems žinoma ir supratama. Tačiau tikėtina, kad tam tikri projektai, tam tikros verslo sritys turi daugiau šansų gauti kreditavimo nei kiti. O gal klystame?
Panašu, kad šiuo metu verslas daugiausia gali tikėtis pagalbos iš valstybės remiamų verslo finansavimo programų. Kaip tik apie tai - Ekonomikos skatinimo planą ir jame numatytas finansavimo priemones - Finansų direktorių rudens konferencijoje kalbės Ūkio ministro patarėjas Daumantas Lapinskas.
Bankai turėtų nebijoti viešo dialogo su verslu. Tik atvirumu ir bendravimu galima pasiekti abipusiai naudingos partnerystės.
Ką manote Jūs?