Nustatyti kompanijos prekės ženklo („brand'o") vertę finansininkui gali būti nelengvas uždavinys. Tačiau yra pasaulinių prekės ženklų šimtukų, kurie pateikia stipriausių ženklų vertės finansinę išraišką ir kurie gali būti įdomūs rinkodaros specialistams.

Rinkos tyrimų kompanija „Millward Brown" sudaro „BrandZ" - prekės ženklų sąrašą, kuris rodo „brand'ų" finansinę vertę ir metinius pokyčius. Šio sąrašo autoriai teigia, kad stiprūs prekės ženklai sukuria papildomą vertę verslui, gali daryti įtaką kompanijos pajamoms ir pelningumui, tuo pačiu suteikia konkurencinio pranašumo.

Rinkodaros ir ryšių su visuomene specialistams šio tyrimo medžiaga gali būti įdomi ir vertinga. Visi rezultatai ir duomenys skelbiami „Millward Brown" svetainėje.

Nekilnojamojo turto ir statybų srityse šiuo metu kaip niekad daug netikrumo ir neapibrėžtumo, todėl rinkos dalyviams rūpi, ką žada ateitis, kaip planuoti veiklą, kai rinka tokia sunkiai nuspėjama.

Nelegalios statybos, verslininkų ir valdininkų nesutarimai, nekilnojamojo turto kainų neužtikrintumas - visa tai kaitina kraują Lietuvos statybų verslo atstovams.

Sveiką nuovoką ir šaltakraujiškumą tiek pakilimų, tiek nuosmukių metu padeda išlaikyti ekspertų įžvalgos ir prognozės. Įsiklausymas į jas sunkesniu įmonei metu gali turėti lemiamos reikšmės planuojant veiklą ateityje.

Siekdami prisidėti ir palengvinti sprendimų priėmimą, prieš prasidedant vasarai ir pačiam statybų įkarščiui, organizuojame Lietuvos statybų verslo konferenciją.

Skaitydami emocinio intelekto autoriteto Danielio Golemano knygą, užtikome įdomią mintį: „Įmonių vadovai samdomi už jų protą ir verslo išmanymą, o atleidžiami dėl emocinio intelekto trūkumo". Autorius cituoja pasaulinės vadovų paieškos kompanijos tyrimų skyriaus vadovą.
 
Ši mintis patvirtina personalo specialistų dažnai kartojamą teiginį, kad ieškant darbuotojo - vadovo ar specialisto - kandidato tarpasmeniniai, bendravimo įgūdžiai yra svarbesni už jo profesinę kompetenciją. T.y. profesines žinias ir patirtį galima įgyti pačiame darbe, o socialinius įgūdžius darbdaviui šiek tiek sunkiau įtakoti. Jei žmogus bus nelinkęs mokytis, konfliktiškas, turės negatyvias nuostatas, vargiai jis bus geras vadovas ar eilinis darbuotojas. Todėl emocinis intelektas - viena iš sričių, kurioms vadovai turi skirti ypatingą dėmesį. Tiek vadovaujant įmonei ar padaliniui, tiek renkantis darbuotojus į savo komandą.

Mums ši mintis atrodo teisinga. Ką manote jūs?

Emocijos yra neatsiejama kiekvieno žmogaus dalis, tik dažniau ir atviriau jas reiškiame asmeniniame gyvenime. Tad kartais gali atrodyti, kad darbe jos ne tokios svarbios. Tyrimai rodo ką kita: emocijos turi esminės įtakos darbuotojų veiklos rezultatams, tai ypač pasakytina apie vadovus.

Danielis Golemanas, emocinio intelekto srities autoritetas ir knygų šia tema autorius, lygino dvi aukščiausias pareigas užimančių vadovų grupes - pasiekiančius geriausių veiklos rezultatų su „vidutiniokais". Tyrimo rezultatai parodė, kad 90 proc. skirtumų, kuriais pasižymėjo šių dviejų grupių vadovai, buvo susiję su emociniu intelektu.

Kitas tyrimas atskleidė įdomų faktą, jog aukščiausio lygio vadovai dažnai gali turėti menkesnius emocinės kompetencijos įgūdžius nei vidutinės grandies vadovai. Viena iš to priežasčių - mažesnis „grįžtamasis ryšys", kurio iš kitų darbuotojų sulaukia aukščiausio lygio vadovai.

Kokie bebūtų tyrimų rezultatai (apie juos plačiau galite paskaityti šiame straipsnyje anglų kalba), gera žinia yra ta, jog mokslininkų nuomonės sutampa - emocinio intelekto įgūdžius galima išlavinti. Pasak jų, geriausių to rezultatų pasiekiama ne domintis teoriškai, t.y. skaitant knygas ar straipsnius, o užsiimant praktinėmis pratybomis.