Finansų direktorių asociacija steigiama siekiant plėtoti finansų vadovams svarbias veiklos kryptis: suvienodinti finansų vadovo funkcijų supratimą Lietuvos mastu, dalytis patirtimi ir specifinėmis finansų valdymo žiniomis, paskatinti įmonių valdymui svarbių įstatymų pakeitimų inicijavimą ir jų įgyvendinimą, didinti Lietuvos finansų vadovų kompetenciją.
Tikimasi, kad įsteigus asociaciją finansų vadovai turės daugiau galimybių bendrauti tarpusavyje ir keistis gerąja profesine patirtimi.
Steigiamasis Finansų direktorių asociacijos susirinkimas vyks gegužės 23 d. 15 val. viešbutyje „Margis", Trakų r. Pageidaujantieji dalyvauti steigiamajame asociacijos susirinkime turėtų iki gegužės 22 d. užsiregistruoti el. paštu info [eta] vcc.lt.
Visi „Finansų direktorių konferencijos 2013" dalyviai galės dalyvauti asociacijos steigiamajame susirinkime be atskiros registracijos.
Kas laukia prekybos verslo ateityje? Prognozuojama, kad vartotojai ne pirks prekes, o jas nuomosis. Mažmeninė prekyba transformuosis į prekių kaip paslaugų nuomos veiklą.
Britų ženklodaros ir prekybos rinkodaros konsultantas Ibrahim Ibrahim prognozuoja, kad keičiantis žmonių gyvenimo stiliui (gyvenimas tampa vis mobilesnis) ir augant poreikiui atsikratyti nereikalingų daiktų (atlaisvinti spintas ir namus nuo retai naudojamų daiktų), keisis vartojimo įpročiai. Nuo daiktų turėjimo (nuosavybės) bus pereita prie teisės, galimybės jais naudotis, nuo pirkimo prie daiktų nuomos, nuo nuolatinio turėjimo prie dalijimosi. Žmonės tikėsis galimybės įsigyti daiktus laikinam naudojimui. Kaip sako Markas Zuckerbergas, viskuo, kuo galima dalytis, bus dalijamasi.
Kaip pavyzdys - buitinis grąžtas: teigiama, kad jis vidutiniškai namų ūkyje naudojamas vos 6 min. per visą savo „gyvenimą". Nėra prasmės jo pirkti ir būti jo savininku - vienu grąžtu gali naudotis visa kaimynų bendruomenė, o kiekvienam konkrečiam namų ūkiui verta mokėti tik už faktinį grąžto naudojimo laiką. Štai Šiaurės Karolinoje JAV veikia „TechShop", tarsi įrankių biblioteka, iš kurios kaimynai gali pasiskolinti reikiamus įrankius. Gyventojams nebereikia jų pirkti, užtenka susimokėti už trumpalaikį naudojimąsi.
Prekybos įmonėms reikės sugalvoti veiklos modelį, kuris atitiktų kintančius vartotojų poreikius ir įgalintų to paties daikto „daugkartinio pardavimo" galimybes.
Šioje „dalijimosi ekonomikoje", kur įsigali laikina nuosavybė arba vartojimas bendradarbiaujant, atitinkamos strategijos kuriamos ne tik grąžtams, bet ir kitoms prekėms. Lietuvoje akivaizdžiausias to pavyzdys - dalijimosi automobiliais paslauga „CityBee": už transporto priemonę mokama tik tiek, kiek ja naudojamasi.
Prekyba transformuosis į nuomą net tokių prekių kategorijose kaip drabužiai. Olandų džinsų gamintojas „Mud Jeans" siūlo
už 5 eurų mėnesinį mokestį išsinuomoti kelnių porą. Nebepageidaujantis daugiau dėvėti džinsų žmogus gali grąžinti juos gamintojui, kad šis juos išnuomotų kitiems (be abejo, po cheminio valymo) arba perdirbtų į naują džinsų porą.
Dalijimosi ekonomika suteikia įmonėms didelių galimybių kurti bendruomenes, susijusias su jų produktais. Bendradarbiaujamasis vartojimas reiškia, kad žmonės ateityje ne pirks prekės ženklus, o prisijungs prie jų!
Plačiau šia tema - „The Economist" tinklaraščio įraše anglų k.
Nuotrauka iš „Mud Jeans" tinklalapio
Įmonės visuose sektoriuose susiduria su tinkamų darbuotojų paieškos ir atrankos iššūkiais. Vis dažniau apsvarstomi kandidatai, kurie neturi patirties ir išsilavinimo arba žinias, įgūdžius yra įgiję kitoje srityje, nei reikia siekiamai užpildyti laisvai darbo vietai.
Pasak personalo atrankų ekspertės, svarbiausia, kad sutaptų organizacijos ir darbuotojo „grynuolio" vertybės.
Profesijų ir darbo keitimo tendencijos yra tokios, kad darbuotojai „grynuoliai", neradę galimybių daryti karjerą įmonės viduje, pasuka savo verslo sukūrimo link arba emigruoja. Jaunimo nedarbas ir persikvalifikavimas vis dar aktualūs Lietuvoje.
Ar jūsų įmonė žino, kaip atpažinti darbuotojus „grynuolius", ir juos jau samdo?
Y kartos darbuotojai pasižymi ne tik išskirtiniu technologijų įvaldymu, bet ir itin dideliu socialumu: daug dėmesio skiria gerų santykių palaikymui darbe, tikisi pripažinimo ir palaikymo, neatskiria darbo nuo asmeninio gyvenimo. Ką tai reiškia organizacijai? Kokias personalo vadybos strategijas taikyti? Kaip išnaudoti Y kartos pranašumus?
Y kartos darbuotojams būdingas optimizmas, entuziazmas, jie dirba daug, jei tiki savo darbu ar bent jį supranta. Y kartos atstovai turi išskirtinių ypatumų:
Greito pripažinimo ir pagyrimų lūkestis. Y kartos žmonės tikisi greito savo pastangų pripažinimo ir atpildo. Net atėjimas į darbą laiku, jų manymu, yra pakankamas pagrindas paskatinimui. Viena apklausa parodė, kad net 40 proc. Y kartos darbuotojų tikisi būti pakelti pareigose kas dvejus metus, nepriklausomai nuo jų pasiekimų darbe.
Individualumo svarba. Darbe Y kartos žmonės tikisi dėmesio, kuriuo atsižvelgiama į jų individualumą. Vadovybės veiksmai darbuotojų atžvilgiu turi būti itin personalizuoti.
Nuolatinis, greitas grįžtamasis ryšys. Jaunimas yra pripratęs prie greito atsako - į trumpąsias žinutes (sms), įrašus socialiniuose tinkluose jų draugai reaguoja netrukus. Todėl Y kartos darbuotojams nesuvokiama, kad apie jų darbo rezultatus būtų pranešama kartą per metus vykstančiame darbo aptarimo (vertinimo) pokalbyje. Jie tikisi grįžtamojo ryšio iš savo tiesioginio vadovo nuolatos.
Nuolatiniai pokyčiai. Šios žmonių kartos gyvenime nieko nėra pastovaus, pasaulis nuolat keičiasi. Y kartos darbuotojai neieško darbovietės, kurioje pradirbtų 30 metų. Į kiekvieną darbovietę Y kartos atstovai žiūri kaip į tarpinę stotelę. Jie įpratę turėti galimybę rinktis iš kelių variantų, todėl ir iš darbovietės, karjeros visada tikisi pasirinkimo galimybių.
Darbdaviams svarbu atsižvelgti į šiuos lūkesčius ir atitinkamai dirbti su Y kartos darbuotojais. Tik vieną dalyką reikėtų pakeisti - nuostatą, kad minimalios pastangos turi būti atlygintos, t.y. pagyrimų ir paskatinimų nusipelno ne laiku į darbą ateinantys darbuotojai, o tie, kurių darbo rezultatai yra geri.
Y kartos stipriosios savybės - optimizmas, pasitikėjimas savimi, jautrumas, nuoširdus rūpinimasis aplinka ir pasauliu - gali būti puikiu įrankiu, norint pakeisti jų požiūrį į darbo rezultatų siekimą ir svarbą. Šie dalykai aktualūs, nes artimiausiu metu Y kartos atstovai sudarys pusę visų dirbančiųjų.
Plačiau apie Y kartos darbuotojų ypatumus galima pasiskaityti šiame straipsnyje anglų k.
„Per vienerius metus įgyvendinome didelius pokyčius pirkimų srityje. Sutvarkę procesus, pradėję taikyti verslo analizės technologijas ir specialias analitines programas, sukūrę visiškai naują pirkimų struktūrą sutaupėme ne vieną milijoną litų, padidinome procesų skaidrumą ir aiškumą", - sako „KG Group" pirkimų vadovė Vaida Maksims.
Įgyvendinus šiuos pakeitimus, „KG Group" pavyko sutaupyti apie 10 proc., o tam tikrų pirkimų atvejais - net iki 40 proc. skiriamų lėšų. Šioje įmonių grupėje pirkimai vykdomi naudojantis elektroninių pirkimų sistemomis ir aukcionų įrankiais.
Kaip pirkimo procesų efektyvumą valdo jūsų įmonė?