Žmonės sako – keisk darbą kas 7 metus. O jeigu keičiame dažniau, ar tai laikytina „bėgiojimu" iš vienos organizacijos į kitą ar normaliu karjeros progresu? Kaip darbuotojų kaitą gali sumažinti pats darbdavys?
 
Įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais didėja darbuotojų kaita ir mažėja jų lojalumas. Pasak personalo valdymo konsultantų, vidutinė darbuotojų kaita įmonėse siekia 35 procentus. Daug tai ar mažai? Įvertinus, kiek kainuoja naujo darbuotojo apmokymas ir „įvedimas" į darbą, arba bent jau naujo darbuotojo paieška, turbūt tai yra nemažas rodiklis.
 
Bene svarbiausias dalykas, galintis sumažinti darbuotojų kaitą, – tinkamas motyvavimo priemonių derinys. Kiekvienas vadovas žino, kad vien atlyginimo padidinimas – tik trumpalaikė darbuotojo motyvavimo priemonė, o tam tikrais atvejais net ir visiškai neveiksminga. Kartais nepiniginis skatinimas yra žymiai svarbesnis ir efektyvesnis.
 
Tad kokios yra pačios veiksmingiausios nematerialaus skatinimo priemonės? Kiek ilgai organizacijos, kaip patrauklaus darbdavio, įvaizdis gali veikti kaip lojalumo garantas?

Komentarai

2007-06-08 Giedrius Z.

Sieti darbuotoju kaita su motyvacija - ambicingas uzmojis. Mokslo pasaulyje dar niekam nepavyko atskleisti tokio rysio - mat nesukurta validziu metodiku darbo motyvacijai tirti. Tam nemazai reiksmes turi ir "motyvacijos" ar "pasitenkinimo darbu" konstruktu neapibreztumas. Iprastu budu vertinant motyvacija, istyrus pasitenkinima darbu, visada susiduriama su itin abejotino validumo ir patikimumo rezultatais. Tad darbo motyvacijos ir darbuotoju kaitos tarpusavio nepriezastingumas yra dabarties paradigma tiek organizacines psichologijos kontekste, tiek ir jos taikomosiose srityse, pvz., personalo valdyme.
Darbuotoju polinki i materialini ar kitoki atlygi apytikriai nusako isorines/vidines motyvacijos rodikliai. Tik nesutariama, ar "is vidaus" motyvuota darbuotoja gali demotyvuoti materialinio atlygio kitimas.

2007-05-31 Giedrius

Manau, darbdaviai turetu apskritai labai rimtai susirupinti darbuotoju motyvavimu. Ne paslaptis, kad siuo metu Lietuvoje bedarbystes beveik nera, jei neklystu, statistikai sako, nedarbo lygis - apie 5%. Ar konkretu zmogu reikia motyvuoti pinigais ar labiau ne piniginem priemonem, vadovas ar personalo vadybininkas turetu nustatyti labai aiskia strategija ir sistema. Visiems darbuotojams, ypac skirtingu atsakomybiu lygio, vieno ir to paties motyvatoriaus taikyti negalima.

2007-05-31 Vytautas

Nesutinku su Sandra, kad pinigai nedaro zmogaus laimingesnio. Kai tu dirbi arbatos krautuveleje JK ar Airijoje ir gauni 5000Lt daugiau nei Lietuvoje - tai tikrai didelis teigiamu emociju pliupsnis. Nes ten uz tokius pinigus gali sau daugiau leisti, o dar daugiau galesi grizes i Lietuva.

2007-05-30 Sandra

Be abejo, siandien yra daug ivairiausiu motyvaciniu priemoniu, apie jas kalbama, jos analizuojamos. Kaip bebutu, manau, kad gera psichologine atmosfera darbe -tai svarbu. Prie nematerialiu skatinimo priemoniu priskirciau ir emocinius dalykus - 'saunuolis/e', 'aciu uz atlikta darba', 'jus dirbate puikiai' ir pan. Tik tai turetu buti nuosirdziai daroma, be valdiskumo. Nera geresnio jausmo jausti, jog tavo atliekamas darbas yra vertinamas, o ne tik akcentuojamos klaidos. (Nemanau, kad cia pasakiau ka nors naujo, taciau turiu jausma, jog lietuvis, kuris pvz. dirba jaukioje arbatos parduotuveje Lietuvoje ir jauciasi nelaimingas, dirbdamas JK ar Airijoje dirbdamas ta pati darba pasijaucia daug laimengesniu. Ir cia slypi ne tik finansiniai dalykai....)

Vardas:
El. paštas:
Komentaras: