Skaitydami emocinio intelekto autoriteto Danielio Golemano knygą, užtikome įdomią mintį: „Įmonių vadovai samdomi už jų protą ir verslo išmanymą, o atleidžiami dėl emocinio intelekto trūkumo". Autorius cituoja pasaulinės vadovų paieškos kompanijos tyrimų skyriaus vadovą.
Ši mintis patvirtina personalo specialistų dažnai kartojamą teiginį, kad ieškant darbuotojo - vadovo ar specialisto - kandidato tarpasmeniniai, bendravimo įgūdžiai yra svarbesni už jo profesinę kompetenciją. T.y. profesines žinias ir patirtį galima įgyti pačiame darbe, o socialinius įgūdžius darbdaviui šiek tiek sunkiau įtakoti. Jei žmogus bus nelinkęs mokytis, konfliktiškas, turės negatyvias nuostatas, vargiai jis bus geras vadovas ar eilinis darbuotojas. Todėl emocinis intelektas - viena iš sričių, kurioms vadovai turi skirti ypatingą dėmesį. Tiek vadovaujant įmonei ar padaliniui, tiek renkantis darbuotojus į savo komandą.
Mums ši mintis atrodo teisinga. Ką manote jūs?
Komentarai